1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47,
Aukštyn upe…

Pasibastymas autostopu (1 dalis)

Sužinojęs, jog artimiausiomis dienomis orai atvės, nusprendžiu iškeliauti. Susikraunu kuprinę ir po valandos jau stoviu prie bilietų kasų autobusų stotyje. Važiuosiu į Molėtus. Kelionė nuo pat pradžių buvo įdomi – nedidelį seną Mercedes autobusą valdo tikras ralistas, tad lenkdami automobilius lekiame per miestą. Po pusantros valandos pradėsiu savo kelionę autostopu po Lietuvos miestus.

Nusprendus iškeliauti, teko pasirinkti ir kelionės kryptį. Rytinė Lietuvos dalis didžia dalimi aplankyta, Dzūkija aplankyta, tad kur keliauti? Akys laksto po žemėlapį, kol užkliūna už pavadinimo Alanta – kažkur esu girdėjęs, kad ten graži bažnyčia stovi…tinka! Pridėkime kelis miestus. Netoli yra Anykščiai, taip pat mažai matyti, o jau netoli Anykščių yra Ukmergė, šalia kurios gyvena ir seniai lankyti draugai, pas kuriuos kelionėje galėčiau užsukti. Kur toliau? Rokiškis! Seniai norėjau ten nuvykti, po to kai pažiūrėjau filmą Emigrantai, filmuotą būtent Rokiškyje. O netoli Rokiškio, prie Sartų ežero yra ir vienas aukščiausių Lietuvoje apžvalgos bokštų. Taigi, kelionės sustojimo punktai nustatyti ir galima keliauti.

Išlipęs Molėtuose pasiklausiu vienos bobutės, kur čia kelias į Alantą – „oi, vaikeli, reikia visas miestas pereiti“. Na Molėtai ne Vilnius, tad linksmai žingsniuoja pagrindine gatve per miestą. Vienas iš kelionės tikslų – kuo daugiau pabendrauti su žmonėmis, tad stengiuosi nenaudoti žemėlapio ir pasikliauti žmonėmis. Eidamas per Molėtus nusprendžiu vėl pasitikslinti kelią, tad susistabdau jauną moterį ir paaiškėja, kad gerokai praėjau reikiamą posūkį. Moteris nusprendžia mane palydėti, tad apie 10 minučių einame ir kalbamės apie gyvenimą Molėtuose, keliones, darbus ir studijas.

IMGP8082

Išėjęs į reikiamą kelią pėdinu tolyn stabdydamas automobilius. Maždaug po 20 – ties minučių sustoja jaunas vyras ir sėdu į automobilį. Vairuotojas, pasirodo, netoli Alantos remontuoja sodybą, tad ten ir keliauja. Pakeliui išgirstu istorijų apie tranzavimą po Europą ir į Izraelį. Kelionė neilga, tad netrukus išlipu prie bažnyčios ir…truputį nusiviliu. Nėra ji tokia nuostabi, kaip įsivaizdavau, na tik visa labai balta. Pasivaikščioju aplink ir vėl traukiu į kelią. Po 10 – ies minučių prieinu ežerėlį pavadinimu Duobys. Čia atvėsinu kojas, užkertu dešros ir pasileidžiu į kelią. O kelias čia labai vingiuotas, tiek horizontaliai tiek vertikaliai, tad ne itin patogus tranzavimui. Bet ilgai sėkmės tampyti už ūsų netenka – automobilis sustoja vos po 5 minučių. „Gal į Anykščius?“ – sakau. „Na važiuojam į Lajų taką, bet galim ir į Anykščius užsukt“. „Na tuomet vežkit į Lajų taką“ – sakau. Bastymasis tuo ir įdomus, jog nėra labai svarbu kur nukeliausi. Tad sėdęs į automobilį, kuriuo važiuoja vyras su ką tik studijas baigusia dukra, pasileidžiu link Anykščių.

IMGP8086

Išsikalbėjom ir nauji pažįstami sako, jog aplankę Anykščių taką keliaus pro Ukmergę, kur man ir reikia! Taigi, pasisiūlo pavežėti. Todėl, sustojus prie lajų tako, kuprinę palieku automobilyje ir kartu einame pasigrožėti nauju statiniu šalia Anykščiu. Žmonių darbo dieną ne itin daug, tačiau kam nors fotografuojantis susidaro spūstys. Šįkart daug stabdantis buvau aš, nes dirbau kaip mane pavežusių žmonių fotografas.

Pats lajų takas yra įdomus, tikrai gražiai įrengtas. Ir tai vienas aukščiausių (jei ne aukščiausias) apžvalgos bokštas Lietuvoje. Tiesą pasakius, nieko įspūdingo šiame take nepamačiau, tačiau tai unikalus statinys Lietuvoje ir vertas apsilankymo.

IMGP8143

Vėl sėdę į automobilį patraukiame link Autostrados Vilnius – Panevėžys. Draugiški žmonės mane paveža net iki reikiamo kaimo, kur sutariau aplankyti seniai matytus draugus. Nuoširdžiai jiems padėkojęs, keliauju pasitikti draugų ir kaimiškų darbų.

Kitas dvi naktis praleidau tame pačiame kaime, tad nėra daug ką pasakoti. Tiesa, teko patirti malonumą dirbant įvairiausius darbus: krauti malkas, ridenti ir kilnoti šieno ritinius, maitinti teliukus, o įdomiausia buvo tai, jog net išmokau ir karvę pamelžti. Jei keliaujant ištrokšiu, žinosiu, kur eiti atsigaivinti…

IMGP8158

Kitą rytą pradedu kelionę į Anykščius – juk jų taip ir neaplankiau, neskaitant Lajų tako! 10 minučių tranzavimo ir jau sėdžiu automobilyje. Įdomu, ką man yra paruošus ši diena?