Atsikeliu. Išeinu pasiimti pripūtimo maišo kajakams. Sėdu į troleibusų ir 20 minučių kratausi iki Tuskulėnų stotelės. Kuprinėje – du kajakai. Išlipu, paeinu iki kitos stotelės. 8:30 pasirodo Dalia ir 8:40 sėdam į 10 min vėluojantį autobusą nr. 27.
Išlipam Užtvankos stotelėje. Bandysim įveikti gan dažna tarp plaukikų maršrutą – nuo N. Vilnios užtvankos iki Vilnelės žiočių ar net Vingio parko. Per užtvanką vanduo nebėga – tik pro skyles, kurių neturėtų būti. Jau daugiau kaip savaitę nelijo. Paskutinį kartą čia būnant pusmetrinės bangos šniokštę, o dabar bala… Taigi, prisipučiam laivelius, Dalia užsideda gelbėjimo liemenę (kuri vėliau pasirodė esanti labai naudinga) ir išplaukiam. 
Pradžioj Dalia išsiveržia į priekį, o aš imuosi fotoaparato. 15 minučių plaukiam be nuotykių. Tuomet, man plaukiant pirmam, upės vagą blokuoja nuvirtęs medis. Suku į kairę, o iš paskos pasiveja Dalia. Sakau: „tik neplauk šonu!” – deja, per vėlai. Nors srovė nedidelė, bet žemi „Ringio“ bortai neatlaiko spaudimo, ir Dalia čiuožia į vandenį. Srovė spaudžia prie po vandeniu esančios šakos. Supratęs, kad būdamas laivelyje, esu visai nenaudingas, šoku į vandenį, pataikau ant po vandeniu esančio rąstelio. Apsėmė tik kojas, bet vandens temperatūra jaučiasi. Tądien turėjo būti apie 10 laipsnių. Paimu iš Dalios irklą ir padedu įsiropšti į kajaką. Dabar belieka nusiirti iki kranto, o šalia jo visai neplonas rąstas guli – dar viena nesaugi vieta. Aš greitai prie jo priplaukiu, šoku į krantą, ištempiu „Ringį“ ir laukiu Dalios. Ji priplaukia, bet lipti neskuba. Galvoju – dar sekundė, dvi ir laivelis vėl bus apverstas, šįkart pavojingiau. Tad trukteliu laivelį į krantą ir tuo metu Dalia vėl čiuožia į vandenį (tai šaunuolis). Nieko nelaukęs šoku iš paskos ir čiumpu už liemenės. Gylio čia jau iki pusės. Padedu Daliai išsikapanoti, o ji rami – šaunuolė. Nors ir iki kaklo šlapia.
Išsigręžiam rūbus, Dalia persirengia. Aš ne – nesiruošiau maudytis, tad nepasiėmiau atsarginių rūbų. Išlipome krante prie kažkokio pastato, gamykla ar kas. Palei upę pasileidome iki tvoros pabaigos. Išlindome mokymosi vairuoti aikštelėje. Radę kelią, netrukus radome ir autobuso stotelę. Pasirodo nuplaukėme tik vieną stotelę. Nuėjus iki autobuso, mano kelnės beveik visiškai išdžiūvo, tad grįšiu sausas. Sulaukiame 27 – ojo ir keliaujam namo.